Alisa stebuklų šalyje pagal Dali
Šiaip nesu Salvadoro Dali gerbėja. Bet jo iliustracijas Alisa stebuklų šalyje smalsiai peržiūrėjau. Kam įdomu, prašom užsukti čia.
Šiaip nesu Salvadoro Dali gerbėja. Bet jo iliustracijas Alisa stebuklų šalyje smalsiai peržiūrėjau. Kam įdomu, prašom užsukti čia.
Šiuo metu itin intensyviai išgyvenu visokių norų laikotarpį. Noriu šviežių žemuogių, ūkanotų pievų, naujo darbo, laimingo loterijos bilieto, perdažyti koridoriaus sienas, perskaityti įdomią knygą, siuvimo mašinos ir galutinai išmokti siūti. ir dar – noriu į Berlyną! Ten jau nuo spalio 14 iki 25 dienos vyksta šviesų festvalis, kurio metu apie 50 įvairiausių Berlyno pastatų nuo 19 val. vakaro iki 1 val. nakties apšviečiami įvairiausiomis projekcijomis. Štai keletas pavyzdėlių kaip seniau renginių metu buvo apšviečiama Berlyno katedra. Žavinga ar ne?





Via My Modern Met

Vizualiai labai gražu. Fantazijos šuoliai neįtikėtini. Be komentarų… būtinai pažiūrėkit…
Cisma’s “Le Sens Propre” from Cisma on Vimeo.
Olandų menininko Levi van Veluw autoportretai. Nerealu ką žmogus gali padaryti pats su savimi, reikia tik fanatzijos, kantrybės, talento ir, tikriausiai, dar viso pluošto įvairiausių “ingredientų” …
Neįtikėtina kokius šedevrus žmogus geba išgauti tik lankstydamas ir dirbdamas su paprastu popieriaus lapu. Simon Schubert


Jungiklis – padėkliukas. Būtų labai patogus prie lauko durų, kad įėjus į namus pasidėti raktus, telefoną, bet ką. Autorius – Masanori Oji .

Drožtukas. Genialumas paprastume. Autorius – Saburo Sakata.

Raudonosios knygos kreidelės. Japonijoje nemažai gyvūnų rūšių, esančių ties išnykimo riba. Šių kreidelių formos – būtent nykstančių gyvūnų. Tuo siekiama paskatinti žmones suvokti kokią grėsmę žmonijos plėtra kelia gyvūnams. Autorius – Masahiro Minami




Ne apie filmą rašysiu, bet mintis “mirtis jai tinka” vienintelė ir sukosi man galvoje, kol žiūrėjau japonų fotografo Izima Kaoru forografijų ciklą “Ladscapes with a corpse” (Peizažai su numirėliu). Idėja – pakviesti žymias aktores bei modelius ir atskleisti jų fantazijas apie idealią mirtį : kurių dizainerių rūbus norėtų vilkėti, kaip įsivaizduoja situaciją. Rezultatai truputi makabriški, bet subtilūs ir… elegantiški … “mirtis jai tinka”… net nesistebiu, kad mirtį būtent taip pavaizdavęs žmogus – japonas… 


Be komentarų. Trūksta tik “soundtrack’o”.
