Alisa stebuklų šalyje pagal Dali
Šiaip nesu Salvadoro Dali gerbėja. Bet jo iliustracijas Alisa stebuklų šalyje smalsiai peržiūrėjau. Kam įdomu, prašom užsukti čia.
Šiaip nesu Salvadoro Dali gerbėja. Bet jo iliustracijas Alisa stebuklų šalyje smalsiai peržiūrėjau. Kam įdomu, prašom užsukti čia.
Mėgstu gerą knygynų aurą, popieriaus kvapą. Iš lietuviškų -praeitą savaitę atradau Pegaso knygyną Panoramoje. Jei kada būsiu Mastrichte – būūūtinai aplankysiu Selexyz Dominicanen knygyną, kuris įrengtas bažnyčioje. Interjero autoriai – Merkx Girod architektai. Įsivaizduoju, kiek medaus ir šokolado gauna fantazija, skaitant knygas tokioj aplinkoj.



… praeitą savaitę baigiau Valentino Klimašausko “Alfavilnius”, kurią pirkau dėl įdomaus knygos apipavidalinimo. Aš ne literatūros kritikė ir neturiu teisės kritikuoti, bet jei atvirai, tai perskaičiau aš tą knygelę ir paslėpiau lentynoje giliau, kad neduok Dieve kas nors nesugalvotų skolintis ir nesužinotų, kad aš tokį ..{sh}.. skaitau. Bet tikriausiai čia mano nekompetencija kalba, nes radau gerų atsiliepimų.
Bet labai noriu pasidžiaugti dabar skaitoma Richard Gary Brautigan “Upėtakių žvejyba Amerikoje”. Nors pagal žanrą priskirta romanui, man ji labiau poezija… iš tiesų šauni, gera, mano knyga, kurią skaitau mėgaudamasi ir neskubėdama. Nerecenzuosiu – kam bus įdomu, pasiskaitysite čia ir čia. 

Nikki Farquharson -knygos “65 modernios patarlės” autorė, ėmė ir į knygelę sudėliojo šiuolaikinę vakarietišką kultūrą ir “išmintį” atspindinčias naujoviškąsias patarles. Kai kurios iš jų man – labai! 

Atrodo, kad Su Blackwell knygų karpinių skulptūrose knygos atgyja, įgaudamos trapų ir realų pavidalą.



Gaila nesuradau, kas tooookio šedevro autorius. Galėčiau daug daug daug laiko praleisti šitam fotely-lentynoj. Apsidėliočiau knygom, knygutėm, knygelėm, arbatos puodeliais ir skaityčiau skaityčiau skaityčiau, dar fone Lykke Li grotų. Bet reikia eiti į darbą, o ir fotelio tokio neturiu. Et….
O čia tiems, kad nežino Lykke Li – susipažinkite, o tiems kas žino – prisiminkite!
Šią savaitę skaitau satyrišką ir labai realistišką Viljamo Tekerėjaus romaną “Tuštybės mugė”. Baigiu pirmąją dalį, ir spėju dar greičiau prarysiu antrąją… Jei užsirašinėčiau geras citatas ir mintis – būčiau pririnkus jau kelis lapus. Stebiuosi ir pati, kaip netikėtai knygos aštrumas ėmė ir “užkabino”. Jei spėsiu perskaityti, savaitgalį bandysim žiūrėti ir filmą. Įdomu bus palyginti.