Man būna. Tik prašau neklaust kodėl, nes ir pati nežinau. Tiesiog retsykiais į vieną didelį kalną sugriūna daug A, M, U, Z ir X faktorių, o tada nuotaika ima ir apsiblausia. Muzika truputį padeda. Bent jau man… klausom…
Įtraukiau dar vieną dainą į savo mylimiausių sąrašus.
Paskutinėm dienom N E B E G A L I U girdėti kalėdinių dainų. Dalinuosi kiek kitokia muzika …
Paprastai savų nuotraukų čia netalpinu. O šiandien imsiu ir padarysiu atvirkščiai. Žemiau – mano lapkričio atostogų Egipte momentai. Nuvalkiotas tas Egiptas, žinau. Bet šiluma, saulė, jūra ir geras oras man visur vienodas. O kai tikslas – išsimiegot, pasivoliot ant kranto ir grįžt namo pasikrovus pozityvo, tinka viskas.
Dar įmetu savo atostogų dainą….mmmmmmm…. labai graži…. Beje, gal kas žinot, kur rasti filmą “And God created woman” ? Jau koks trečias mėnuo ieškau.
Kaip nuotaikos? Aš šiandien visai pakylėta. Pirmiausia- labai netikėtai gavau progą paskutinį kartą šiais metais pasimėgauti atostogomis ten kur saulėta, šilta jūra ir dėl nieko nereikia sukti galvos. Ačiū mamai! Antra – gera muzika penktadienio rytais visada nuteikia optimistiškai. Žinau, kad klipas daug kam tikriausiai jau matytas ir girdėtas, bet čia jo dar nebuvo…
Atsimenat “Cadburry Gorilla” reklamą? Tai va – jos kūrėjas Juan Cabral, Sony sukūrė naują ir visai įdomią reklaminę kampaniją. 2009 m. kovą nedidelis Islandijos Seydisfjordur miestelis buvo tiesiog užpildytas garsiakalbiais ir kolonėlėmis. Savaitei laiko miestukas virto vientisa išskirtine itin kokybiško, naujausiomis technologijomis išgaunamo garso erdve. Man visai patiktų toks potyris. Vienok, manau, tokiame projekte dalyvaujančio miestelio gyventojai turi būti labai ir labai tolerantiški. Neįsivaizduoju lietuviško balbieriškiečio ramiai pasitinkančio rytus ir palydinčio vakarus su Bob Dylan melodijomis, be skundų ir skandalų. Nors pvz. Nidos gyventojai tokiam eksperimentui “pasirašytų”. Jei tik nepavogtų garsiakalbių po pirmos nakties liktų nors pusė … 
Anyway, žiūrim koks gi rezultatas :
Šiandien būsim namie. Jaukiai. Žiūrėsim Pedro Almodovaro filmą “Los Abrazos rotos” :
ir klausysim muzikos
Net nežinau ar man patinka Beth Ditto… bet “Heavy Cross” šiandien skamba namie jau penktą kartą. Dalinuosi!
.. paskutinius pora mėnesių kažkur išgaravo iškvėpimas ir laikas. Tikriausiai dėl to kalta vasara, daug darbų ir didelis laimės bei pasitenkinimo gyvenimu jausmas įsitaisęs širdyje. Kol kas pabūsiu tylesnė ir retesnė, pasikaupsiu, pakontempliuosiu. O paskui imsiu ir grįšiu su trenksmu… Beje, pastebėjau, kad ne vienas mano skaitomas blogas irgi aprimo. Matyt vasarą visiems “nebloginimo” laikotarpis. O kol kas - dar viena mano dainuškė. Labai lyriška, graži ir lietuviška!
